striubkis

striubkis: 2 striùbkis, -ė smob., adj. (2) NdŽ 1. kas striubas, trumpas: Tokią striùbkę šlebę apsivilkusi – tiktai ligi kelių Vdk. 2. Rs žr. striubis 2: Jų visa giminė tokie striùbkiai Trg. Koks šit y[ra] striùbkis [paršelis] End. ^ Striubkis ponaičiukas gelžine nose, ką tik bučiuo[ja], tam guzas iššoka (kūjis) LTR (Vdk).

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

štriubkis — 1 štriùbkis sm. (2) 1. žr. 1 striubkis 2: Kad aš tau duosiu per ausį, tuoj įleisi į kelnes štriùbkį! Žvr. 2. nedidelis molio, tešlos gumulas, gabalas: Vaikai, pasidarę iš molio štriùbkių, visą aslą primėtė Br … Dictionary of the Lithuanian Language
štriubkis — 2 štriùbkis, ė smob. (2) žr. 2 striubkis: Ana tę koks štriùbkis eina Šk … Dictionary of the Lithuanian Language
striubkis — 1 striùbkis sm. (2) NdŽ 1. koks trumpas, nedidelis medžio gabalas: Antai dar guli pora striùbkių, krauk ir tuos į vežimą Vdžg. 2. Skr, Jrb, Erž kietas išmatų gabalas: Šūdo striùbkį pastatė, padėjo J. Kiaulių striùbkių primėtyta po sodą Alk … Dictionary of the Lithuanian Language
stribkis — strìbkis sm. (2) žr. 1 striubkis: 1. Parnešk keletą strìbkių į virtuvę Vdk. 2. Turbūt pakliuvo šuo, kad čia tiek strìbkių Grk … Dictionary of the Lithuanian Language
striubkus — striùbkus, ė smob. (2) žr. 2 striubkis 2: Ar aš tokio striùbkaus bijosiu jau, ar ką? Rs … Dictionary of the Lithuanian Language
strubkis — 2 strùbkis, ė smob. (2) žr. 2 striubkis 2: Žmogus strùbkis yra bambarėžla, maliūtis J … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias